Įmonių valdymas

UAB „Tako plius“ komanda teikia įmonių valdymo paslaugas, konsultuoja įmonių steigimo, pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo ir kitais susijusiais klausimais.

Juridinio asmens partvarkymas

Tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Sprendimas pertvarkyti juridinį asmenį turi būti priimamas juridinio asmens dalyvių susirinkime kvalifikuota balsų dauguma. Pertvarkant įmonę turi būti parengti ir patvirtinti nauji steigimo dokumentai. Juridinio asmens pertvarkymas tik pakeičia jo esamą formą (individuali įmonė tampa uždarąja akcine bendrove, asociacija – viešąja įstaiga ir pan.), jis neturi įtakos bendrovės turtui, teisėms ir pareigoms – jie išlieka naujosios teisinės formos juridiniam asmeniui. Viešųjų juridinių asmenų pertvarkymas į privačiuosius nėra galimas.

PERTVARKYMO KAINA nuo 330 EUR be PVM

(kaina priklauso pertvarkomos įmonės juridinio statuso ir statuso, į kurį pertvarkoma)

• Dokumentų rengimas 100-200 EUR (be PVM)
• Atstovavimas Registrų centre ir pas notarą 87 EUR (be PVM)
• Notaro paslaugos 73-145 EUR
• Atlyginimas už įregistravimą 69,22 EUR

Juridinio asmens reorganizavimas

Teikiame praktinę  bei konsultacinę pagalbą atliekant juridinio asmens reorganizaciją, kai tai yra juridinio asmens dalyvių savanoriškas sprendimas.

Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Tokiu atveju juridinio asmens veikla nesibaigia, o pereina kitam juridiniam asmeniui, o pats juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Veiklos perėjimas kitam asmeniui reiškia, kad minėtam kitam asmeniui pereina teisės ir pareigos bei turtas. Sprendimas dėl juridinio asmens reorganizavimo yra priimamas kvalifikuota juridinio asmens dalyvių balsų dauguma. Ją nustato steigimo dokumentai ir ji negali būti mažesnė nei 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalyvių balsų.

• Vienas iš reorganizavimo būdų – prijungimas. Tai vieno ar daugiau juridinių asmenų prijungimas prie kito juridinio asmens, kuriam pereina visos reorganizuojamo juridinio asmens teisės ir pareigos.
• Sujungimas – tai dviejų ar daugiau juridinių asmenų susivienijimas į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.
• Išdalijimas – tai reorganizuojamo juridinio asmens teisių ir pareigų išdalijimas kitiems veikiantiems juridiniams asmenims.
• Ketvirtasis būdas – padalijimas. Padalijant dalyvauja vienas juridinis asmuo (reorganizuojamas juridinis asmuo), kuris pasibaigia ir kurio pagrindu įsteigiami du ar daugiau naujų juridinių asmenų. Taigi pastebima, kad sujungiant ir padalijant yra įsteigiami nauji juridiniai asmenys, o prijungiant ir išdalijant nėra nauji įsteigiami. Reorganizuojant gali dalyvauti tik tos pačios teisinės formos juridiniai asmenys.

Juridinio asmens įstatinio kapitalo keitimas

Akcinei bendrovei (UAB) ir uždarajai akcinei bendrovei (AB) skirtingai nei kitų teisinių formų juridiniams asmenims yra reikalaujamas minimalus įstatinis kapitalas. Minimalūs įstatinio kapitalo dydžiai Lietuvoje sudaro: UAB – 2’500 EUR, AB – 40’000 EUR.

ĮSTATINIO KAPITALO KEITIMO KAINA nuo 350 EUR

• Dokumentų rengimas 160-247 EUR (be PVM)
• Atstovavimas Registrų centre ir pas notarą 87 EUR (be PVM)
• Notaro paslaugos 73-290 EUR
• Atlyginimas už įregistravimą 26,65 EUR
• Pranešimas JAR apie kapitalo keitimą 2,90 EUR

Remiantis LR Akcinių bendrovių įstatymu (ABĮ), nuosavas kapitalas negali būti mažesnis nei ½ bendrovės įstatuose numatyto įstatinio kapitalo, kitu atveju tai laikoma didelės kapitalo dalies praradimu. Jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba, jei valdyba nesudaroma − bendrovės vadovas, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris išspręstų susidariusią padėtį. Bendrovėje tokia padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie didelės įstatinio kapitalo dalies praradimą.

Galimi keturi sprendimai padėčiai taisyti: sumažinti įstatinį kapitalą, padengti nuostolius papildomais akcininkų įnašais (didinat ar nedidinat įstatinio kapitalo), pertvarkyti bendrovę į kitos teisinės formos juridinį asmenį, likviduoti bendrovę.

Palankiausi sprendimai: kapitalo mažinimas arba akcininkų teikiami papildomi įnašai. Kapitalo mažinimas galimas, kai bendrovėje įstatinis kapitalas buvo numatytas gerokai didesnis už reikalaujamą minimalų, pvz.: AB buvo nustatytas 52’000 EUR, UAB – 5’000 EUR įstatinis kapitalas, todėl jį galima mažinti iki minimalaus (UAB – 2’500 EUR, AB – 40’000 EUR) jei to pakanka ir sumažinus nuosavas kapitalas nebus mažesnis nei 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Kapitalą galima atstatyti tiesiog akcininkams įnešus papildomų įnašų. Papildomi akcininkų įnašai, kai yra didinamas įstatinis kapitalas, lemia tai, kad yra išleidžiamos naujos akcijos, kurias įgijus, gaunama nauda – akcininkams suteikiamos turtinės ir neturtinės teisės pagal akcijų skaičių ir rūšį. Kai akcininkai tiesiog įneša įnašą, jie naudos negauna. Nenorint investuoti į įstatinį kapitalą, galima padidinti ir akcijų nominalią vertę.

Juridinio asmens likvidavimas

Savanoriškas įmonės likvidavimo procesas gali pasirodyti ne toks lengvas ir greitas. Įmonės likvidavimo procesas baigiasi įmonės išregistravimu iš Juridinių asmenų registro. Tačiau iki tol reikia atlikti daug įvairiausių veiksmų, pateikti valstybės ir kitoms institucijoms reikalingus dokumentus ir pan.

Jei nusprendėte nutraukti įmonės veiklą, 

• suteiksime konsultacijas įmonės likvidavimo klausimais;
• paruošime atitinkamus dokumentus;
• atstovausime atitinkamose institucijose (Sodra, VMI, Juridinių asmenų registras ir kt.).

Įmonės veiklos sustabdymas

Jeigu juridiniai asmenys (išskyrus pelno nesiekiančius vienetus) nesudaro ir nevykdo jokių sandorių, nevykdo atsiskaitymų su ūkio subjektais, negauna pajamų (išskyrus banko sąskaitose esamų piniginių lėšų palūkanas), jie gali būti pripažinti nevykdančiais veiklos. Mokesčių mokėtoją nevykdančiu veiklos savo sprendimu gali pripažinti ribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens kompetentingas valdymo organas arba neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininkas. Šio sprendimo kopiją, prašymą laikinai atleisti nuo mokesčių deklaracijos pateikimo ir kitus dokumentus iki pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos būtina pateikti vietos mokesčių administratoriui.

Veikla gali būti sustabdyta ir teismo sprendimu. Sustabdant juridinio asmens veiklą turi būti: parengiamas balansas veiklos nevykdymo termino pradžiai, atsiskaityta su įmonės kreditoriais, atleidžiami darbuotojai, parengiamos mokesčių deklaracijos už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki veiklos nevykdymo termino pradžios.

Jei nutarėte sustabdyti įmonės veiklą, padėsime Jums parengti reikalingus dokumentus, buhalterines ataskaitas, suteiksime konsultacijas juridinio asmens veiklos sustabdymo klausimais ir atstovausime reikiamose valstybės institucijose.

Reikalingi dokumentai bei informacija:

• įmonės duomenys (pavadinimas, kodas, PVM kodas, registruotos buveinės adresas);
• UAB direktoriaus / IĮ savininko duomenys;
• samdomų darbuotojų skaičius;
• įregistruotų, atsiskaitymams nenaudojamų kasos aparatų, perregistruotų atsakingai saugoti, pavadinimai ir numeriai;
• UAB balansas veiklos nevykdymo termino pradžiai;
• mokesčių, nuo kurių deklaracijų teikimo prašoma laikinai atleisti, deklaracijos už laikotarpį nuo mokestinio laikotarpio pradžios iki veiklos nevykdymo termino pradžios.